Prishtinė, 11 tetor. - Fakulteti
pėr drejtėsi, shkenca politike dhe diplomaci i Universitetit pėr Biznes
dhe Teknologji (UBT) ka vazhduar edhe kėtė javė debatet pėr temat
aktuale politike. Ēka pas 10 dhjetorit alternativat dhe mundėsitė,
ka qenė tema rreth sė cilės kanė folur anėtarėt e stafit akademik tė
UBT-sė, Ulpiana Lama, Qerim Qerimi e Lirim Graiēevci, tė cilėt kanė
paraqitur pikėpamjet e tyre pėr temėn, si dhe kanė debatuar me
studentėt pėr ēėshtjet qė ata kanė shtruar pėr diskutim.Tė
tre panelistėt, sikur edhe shumica e studentėve pjesėmarrės, kanė
theksuar mungesėn e reagimit qytetar ndaj zhvillimeve tė fundit nė
Kosovė, duke shprehur po kėshtu dyshimet edhe pėr mundėsinė e reagimit
edhe pas 10 dhjetorit, duke theksuar faktin se ėshtė shoqėria civile
ajo qė ka dėshtuar me reagimin e saj, pėr dallim nga reagimet e
shoqėrisė civile nė vendet tjera postkomuniste, duke sjellė pėr kėtė si
shembull Revolucionin e Portokalltė nė Ukrainė, qė rezultoi me
ndryshimet demokratike nė vend.Procesi
pas 10 dhjetorit do tė jetė i lodhshėm dhe i gjatė, ka theksuar zonja
Lama. Ajo gjithashtu ka tėrhequr vėrejtjen pėr defektet e organizimit
politik aktual nė Kosovė, duke vėnė nė pah vėshtirėsitė e organizimit
politik, nė njė kohė kur vendi nuk ka Ministri tė Jashtme, sikur nuk ka
as ambasada dhe kontaktet e vetme janė me vizita dhe takime, tė cilat
jo gjithmonė bėhen nė kohėn e duhur dhe jo gjithmonė kanė efektin e
pritshėm.Duke
iu rikthyer procesit nėpėr tė cilin ka kaluar Kosova, ajo tha se
zhvillimet rreth statusit tė Kosovės filluan tė degradojnė pas
qershorit tė kėtij viti.Procesi
nė tė cilin u investua 18 muaj ka dėshtuar dhe ka dėshtuar nė pakthim,
vijoi ajo pėr tė shtuar se kosovarėt nuk ėshtė dashur tė pranojnė
hyrjen nė fazėn e bisedimeve 120-ditėshe pa shtruar kushte.Zonja
Lama theksoi se nė procesin pas 10 dhjetorit duhet gjithsesi tė
aktivizohet lėvizja qytetare dhe, sipas saj, nėse kjo nuk ndodhė, do tė
ketė njė degradim tė mėtejshėm tė procesit.Lirim
Graiēevci, duke elaboruar zhvillimet e deritashme rreth statusit, ka
pėrkujtuar se, duke penguar rezolutėn e Kėshillit tė Sigurimit pėr
Kosovėn, Rusia ka shkelur Parimet e Grupit tė Kontaktit, tė cilat edhe
vetė i ka miratuar. Ai pėrkujtoi se me kėtė u shkel parimi kryesor se
zgjidhja duhet tė jetė e pranueshme pėr popullin e Kosovės dhe Rusia
bllokoi zgjidhjen duke mbėshtetur vullnetin e Beogradit.Nė
vijim, z.Greiēevci pėrkujtoi se, duke u nisur nga koha e shkurtėr pas
10 dhjetorit, kur Treshja ia dorėzon raportit Sekretarit tė
Pėrgjithshėm tė OKB-sė, pothuaj ėshtė shumė e qartė se ēėshtja e
statusit tė Kosovės nuk do tė zgjidhet brenda kėtij viti. Ai
po kėshtu elaboroi disa nga skenarėt e mundshėm rreth statusit tė
Kosovės me dhe pa involvimin e Kėshillit tė Sigurimit, por duke
tėrhequr vėrejtjen gjithnjė se ėshtė e domosdoshme qė institucionet e
Kosovės tė pėrgatisin infrastrukturėn e nevojshme dhe nė njė moment tė
caktuar ta shpallin pavarėsinė e vendit.Edhe
ai e quajti tė domosdoshėm njė demonstrim tė fuqishėm qytetar, qė duhet
tė pėrcjellė proceset dhe tė reagojė kur ėshtė e nevojshme.Reagimin
qytetar e ka cilėsuar si domosdoshmėri edhe panelisti tjetėr Qerim
Qerimi. Ai tha se institucionet e vendit duhet tė studiojnė mirė tė
gjitha format e reagimit, nė varėsi tė zhvillimeve nė skenėn
ndėrkombėtare.Qerimi e quajti shtyrjen e statusit tė Kosovės si pasojė tė mosmarrėveshjeve mes fuqive tė mėdha globale.Thelbi i problemit janė mosmarrėveshjet mes fuqive globale, tha ai.Nė
fund, duke elaboruar skenarėt e mundshėm tė zhvillimeve nė vend, Qerimi
tėrhoqi vėrejtjen nga rreziku real qė Kosova tė mbetet njė ēėshtje e
ngrirė pėr njė kohė mė tė gjatė.