Jiri Grusa: Akademia Diplomatike e Vjenės dėshiron ta ndihmojė KosovėnAkademia
Diplomatike e Vjenės, e cila ka njė traditė tė gjatė dhe tė begatshme,
meqė pėrfshin nė vete edhe pėrvojat e akademive simotra tė Parisit,
SHBA-ve dhe tė vendeve tė tjera perėndimore, dėshiron qė ta ndihmojė
Kosovėn pėr krijimin e njė gjenerate tė re diplomatėsh.Kryetari
i PEN-it ndėrkombėtar dhe drejtori i Akademisė Diplomatike tė Vjenės,
Jiri Grusa ka qėndruar pėr njė vizitė nė Kosovė, me ftesė dhe organizim
tė Universitetit pėr Biznes dhe Teknologji (UBT).Njė ligjėratė
dhe debat nė UBT, njė debat nė RTV21, takimi me presidentin e Kosovės,
dr.Fatmir Sejdiu dhe me zyrtarė tė tjerė tė lartė kosovarė, takimi me
drejtuesit e Pen Qendrės sė Kosovės ka qenė agjenda e vizitės sė
z.Grusa, i cili, gjithsesi, u njoh mė shumė me Kosovėn, por dhe dha
shumė mesazhe dhe u njoh me zhvillimet nė Kosovė.
Njė disident i
pėrjetshėm, Jiri Grusa ka lindur mė 1938 nė Pardubice, nė Ēeki.
Pėrkufizimi mė i plotė pėr tė ėshtė: poet, prozator, pėrkthyes,
diplomat dhe politikan. Karrierėn letrare e ka filluar nė vitet e
60-ta, me romanin Knapsack.
Nė vitin 1978 ai ėshtė arrestuar nga
regjimi komunist i vendit tė tij, pasi kishte shpėrndarė 90 kopje tė
romanit The Questionnaire. Nė vitin 1982 ai u largua nga vendi i tij dhe u vendos nė Bon tė Gjermanisė.
Nėntė vjet mė vonė, nė vitin 1991, ai u kthye sėrish nė Bon, por tash jo si i ikur, por si ambasador i Ēekisė nė Gjermani.
Ndėr
romanet mė tė njohura tė tij janė Queens Gambit, Dr.Kokes dhe
Babyllon, derisa nė poezi dallohen pėrmbledhjet Prayer for Janinka
dhe Rhein Watch.
Aktualisht, dr.Grusa ėshtė drejtor i Akademisė
Diplomatike tė Vjenės, nė bashkėpunim me tė cilėn UBT organizon
studimet pėr diplomaci, si dhe kryetar i PEN-it ndėrkombėtar, njė
asociacion qė ka qendrat e veta nė 101 vende tė botės, dhe i cili
promovon miqėsinė dhe bashkėpunimin intelektual mes shkrimtarėve tė tė
gjitha vendeve, lufton pėr lirinė e shprehjes dhe pėrfaqėson letėrsinė
botėrore.Letėrsia e angazhuar, nė kontekst mė shkrimin e Zhan
Pol Sartrit Letėrsia e angazhuar, ka qenė temė e ligjėratės dhe
debatit tė organizuar nė UBT. Pjesėmarrės nė debat theksuan se kjo
letėrsi ka qenė e pranishme sidomos nė periudhėn e komunizmit, nė vende
tė ndryshme tė botės dhe nėnkupton letėrsinė e detyruar dhe tė
porositur.
Unė e kisha lexuar Prustin mė parė sesa Zolėn. Zola
mbetet nė aspektin letrar njė personalitet me ndikim, por Prustin mund
ta lexoj sikur tė ishte shkruar dje, dhe ky ėshtė dallimi ndėrmjet
literaturės sė angazhuar dhe literaturės sė vėrtetė. Edhe sot ka
letėrsi tė angazhuar, por dallon nga koha e mėparshme, tha Jiri Drusa.Letėrsia
e angazhuar dhe krijimtaria e presidentit tė ndjerė tė Kosovės,
dr.Ibrahim Rugova ka qenė temė e takimit tė z.Grusa me anėtarėt e PEN
Qendrės sė Kosovės. Sipas Grusės, angazhimi i shkrimtarėve ka ndėrruar
gjatė kohėve tė ndryshme dhe tash ėshtė nė trend shitja e vetvetes dhe
prezantimi sa mė i madh i vetvetes nė media.
Ndėrsa, duke krahasuar
ish-presidentin Rugova me ish-presidentin Vacllav Havel, Grusa ka
thėnė se Rugova ėshtė njė shembull qė pėrfaqėson mė tė mirėn qė mund
ti ndodhė njė shkrimtari, i cili angazhohet, por edhe shkruan njė
literaturė jashtė angazhimit tė vet.Grusa gjatė qėndrimit
dyditor nė Kosovė ka theksuar se kjo vizitė do ti shėrbejė ta njohė mė
mirė letėrsinė nė Kosovė, e cila pėr tė ėshtė ende njė letėrsi e re.
I
njoh kolegėt e Kosovės nga puna ime nė Londėr dhe nė Vjenė, janė shumė
miq tė mirė tė mi dhe puna qė bėjnė ata ėshtė njė punė shumė e mirė.
Nuk ėshtė e lehtė tani tė them se ēfarė mė pėlqen nga Kosova, cilėt
autorė apo shkrimtarė. Jam takuar me Ibrahim Rugovėn pesė vjet mė parė
dhe ai ėshtė i vetmi pėr tė cilin di mė shumė, deklaroi Grusa.
I
cytur nga qėndrimet e kolegėve kosovarė qė nuk ndihmohen me asgjė nga
qeveria e vendit, Grusa ka shpjeguar se vetė pozicionimi i shkrimtarėve
i detyron ata tė kenė njė distancė nga qeveria. Ēdo PEN i mirė
gjithmonė ka probleme me qeverinė dhe kjo ėshtė njė punė normale, sepse
ne nuk jemi tė varur nga qeveria. Puna jonė nuk ėshtė qeveritare dhe
prandaj na duhet tė mbajmė njė distancė nga punėt e qeverisė.
Komplikimet qė ka PEN-i janė probleme tė tyre, nėse qeveria dėshiron
ti ndihmojė ata, atėherė ky do tė jetė njė rast i mirė pėr vetė
anėtarėt e PEN-it, por ky nuk ėshtė ndonjė obligim i qeverisė, tha
Jiri Grusa.Aktualiteti politik, ndėrkaq, ka dominuar takimin e z.Grusa me presidentin e Kosovės, dr.Fatmir Sejdiu.
Besojmė
qė Kosova shpejt do tė pavarėsohet dhe do tė njihet ndėrkombėtarisht,
kėshtu qė na duhet shtrirja e njė rrjeti diplomatik nė vendet e
Bashkimit Evropian, nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, nė OKB dhe nė
vendet e tjera, me tė cilat kemi raporte tė veēanta, siē ėshtė edhe
Austria, e cila ka pasur pėrherė njė qasje tė mirė ndaj Kosovės, ėshtė
shprehur presidenti Sejdiu nė takim. Pėr ne ėshtė shumė e rėndėsishme
qė ta integrojmė Kosovėn nė familjen evropiane dhe ndihma qė mund tė
japė akademia juaj ėshtė shumė e mirėseardhur, ka shtuar ai.
Nga
ana e tij, Jiri Grusa tha se Akademia Diplomatike e Vjenės, e cila ka
njė traditė tė gjatė dhe tė begatshme, meqė pėrfshin nė vete edhe
pėrvojat e akademive simotra tė Parisit, SHBA-ve dhe tė vendeve tė
tjera perėndimore, dėshiron qė ta ndihmojė Kosovėn pėr krijimin e njė
gjenerate tė re diplomatėsh.
Kompetenca e akademisė sonė sa i
pėrket kuadrove qė punojnė nė institucione diplomatike ėshtė e thellė
dhe ne jemi tė gatshėm qė tju ofrojmė mbėshtetjen tonė, tha Jiri
Grusa.Jiri Grusa: Do ta ndihmojė Kosovėn pėr krijimin e njė gjenerate tė re diplomatėsh.