Me kėtė rast, nė temėn Marrėdhėniet Franko-Gjermane pas Luftės sė Dytė Botėrore si dhe rėndėsia e Zyrės Franceze dhe Gjermane pėr tė rinjtė
ka ligjėruar Prof. Dr. Michel Cullin, nga Akademia Diplomatike nė
Vjenė. Ligjėrata e dr.Cullin solli njė dimension tė drejtpėrdrejtė pėr
marrėdhėniet ndėrkulturore mes dy shteteve, armike gjatė Luftės sė Dytė
Botėrore. Pas Lutės sė Dytė Botėrore ka qenė shumė vėshtirė tė
zhvillohen marrėdhėnie tė reja nė mes Francės dhe Gjermanisė. Pėr
popullin francez, i gjithė populli gjerman konsiderohej nazist dhe
pėrgjegjėsia e pėrbashkėt pėr nacionalizmin/socializmin ishte njė ide
prezente nė rrethin intelektual dhe politik tė asaj kohe. Vetėm
disa personalitete, qė i rezistuan Hitlerit, ishin pozitivė sa i pėrket
krijimit tė lidhjeve tė reja. Qėndrimi i tyre ishte se nuk mund tė
pranonin tė fajėsohej njė popull i tėrė pėr krimet e bėra nga
udhėheqėsi i tyre politik. Disa nga kėto personalitete Franceze ishin
gjithashtu tė nacionalitetit Gjerman, tė cilėt jetonin nė Francė pas
vitit 1933. Ata kishin luftuar kundėr Hitlerit nė Francė dhe ishin
aktorėt e vėrtetė nė procesin e pajtimit. Marrėdhėniet Franko Gjermane
sot nuk kanė nevojė pėr pajtim tė mėtutjeshėm, por kanė nevojė pėr
kompetencė ndėrkulturore. Zyra Franko Gjermane pėr tė rinjė
(OFAJ) ka pasur rol esencial nė zhvillimin e kompetencave
ndėrkulturore. Prof. Dr. Cullin ishte shefi i OFAJ nga 1999 deri nė
2003. Ai ka pėrkrahur njė formė tė re tė edukimit ndėrkulturor me anė
tė edukimit/kujtesės, pėr tė kuptuar elementet bazė tė pajtimit
Franko-Gjerman.