Vullkan ėshtė njė ēarje nė koren e tokės (ose nė sipėrfaqen e ndonjė planeti tjetėr) pėrmes sė cilės villet jashtė llava e shkrirė dhe gazet.
Sot nė botė ka rreth 550 vullkane aktive. Rreth 60 prej kėtyre shpėrthejnė nė njė vit duke shkaktuar vdekje dhe shkretėtime. Mė tepėr se 500 miljonė njerėz jetojnė pėrqark kėtyre vullkaneve.
Njohėsit e vullkaneve flasin mbi vjellje nė formėn e derdhjes dhe tė shpėrthimit. Ėshtė pėrbėrja kimike e magmės ajo qė vendos nėse njė vullkan ėshtė shpėrthyes apo jo.
Nėse nė magmė janė ēliruar vetėm disa gaze atėherė vullkani nis tė derdhet jashtė. Kjo ėshtė vjellje nė formėn e derdhjes.
Nėse sasia e gazit tė ēliruar nė magmė ėshtė e lartė atėherė vullkani ėshtė shpėrthyes. Hi dhe copa guri villen me kilometra lart nė atmosferė. Maja e vullkanit mund tė shpėrthejė poashtu si tapa e shishes sė verės sė trazuar. Njė shi hiri bjen mbi tokė. Pėrqark kėtyre vullkaneve mund tė formoheshin tä ashtyquajturat rryma piroklastike, tė cilat janė orteqe tė zjarrta dhe vdekjeprurėse qė vėrshojnė me shpejtėsi prej disa qindra kilometrash nė orė.