Si shpikja mė e madhe e njerėzimit pas rrotės e zjarrit, interneti po transformon gjithnjė e me tepėr jetėn e njeriut. Transformim, i cili pėr nga rėndėsia e tij, po kthehet nė njė pėrdorim tė domosdoshėm, qė i ngjan kafesė sė mėngjesit.
Kafe e cila mund tė konsumohet nė tavolinė i vetėm apo me miqtė e tu, por tani falė kėsaj shpikjeje, me tė gjithė botėn. Interneti prej vitesh mundėson komunikim tė shpejtė tė individėve, organizatave,mediave, qofshin vizive apo tė shkruara, duke u kthyer nė enciklopedinė mė tė madhe tė botės moderne.
Fillimet
Fillimet e internetit i pėrkasin viteve 60-tė, si pėrpjekje e ushtrisė amerikane tė lidhte me Rrjet / Network, bazat e saj nėpėr Amerikė. Mė pas filluan universitetet me njėra-tjetrėn dhe mė vonė, universitetet shėrbyen si ISP pėr studentėt dhe profesorėt, kjo me qėllim tė bėhej njė shkėmbim sa mė i madh informacioni. Rreth viteve 70-tė filloi dhe komercializimi i internetit, por mund tė dėrgohej vetėm posta elektronike dhe nė atė kohė ishte njė shėrbim tepėr i kushtueshėm.
Si u krijua interneti
Zanafilla e idesė pėr ndėrtimin e rrjetit, qė pėr ne ėshtė i njohur me emrin "internet", rrjedh nga koha e Luftės sė Ftohtė nė vitet 60-tė. Si iniciatorė tė kėtij rrjeti janė strukturat ushtarake tė ShBA-sė. Qė nė fillim tė viteve “60-tė, ushtarakėt amerikanė mendonin se si ti mbronin informacionet e tyre edhe nė raste tė ndonjė sulmi atomik nga kundėrshtarėt. Si zgjidhje mė e mirė e kėtij problemi shikohej njė rrjetė elektronike. Nė kėtė rrjetė duhej qė tė njėjtat tė dhėna tė regjistroheshin dhe tė shpėrndaheshin nėpėr kompjuterat qė ndodheshin nė distancė. Nė rast tė ndryshimeve tek kėto tė dhėna, duhej qė ndryshimet tė bėheshin nė tė gjithė kompjuterat e lidhur nė atė rrjetė. Secili nga kompjuterat e lidhur duhet tė komunikonte nė disa lidhje me kompjuterat e tjerė. Vetėm nė kėtė mėnyrė ishte e mundshme vazhdimėsia e komunikimit nė rast tė shkatėrrimit tė ndonjėrit nga kompjuterat, ose kėputjes sė ndonjė lidhjeje. Por nė vitin 1964, Forcat Ajrore tė SHBA-sė angazhojnė firmėn RAND Corporation, pėr ndėrtimin e projektit tė quajtur "Rrjeti i decentralizuar".
Kjo firmė nuk u angazhua pėr atė qė ne sot e njohim si paraardhės i internetit. Pėr shkak tė shumė vėshtirėsive, ky projekt nuk u realizua, vetė ideja pėr njė "rrjetė tė decentralizuar", ku mbajtja e tė dhėnave bėhet nė formė paketash, mbeti njė ide nė letėr. Qendra shkencore Advance Research Projects Agency (ARPA), qė nga viti 1958 shėrbente pėr zhvillimin shkencor pėr ushtrinė amerikane, vendosi qė mė 1966-ėn tė ndėrlidhė rrjetin me llogaritėsin ARPA. Me kėtė rast, ideja pėr "rrjetin e decentralizuar" u zhvillua edhe mė tej dhe mori njė formė paksa mė tė kuptueshme. Nė vitin 1969, nė rrjetin ARPA-net ishin tė lidhur katėr llogaritės. Tre vite mė vonė, nė ARPA-net ishin tė lidhur 40 llogaritės. Duhet theksuar se edhe nė kėtė kohė, ARPA-net ishte njė rrjet i mbyllur. Nga ky rrjet i mbyllur, ARPA-net do tė ndėrtohej mė vonė si rrjeti i internetit.
Nė ditėt e sotme
Nė internet mund tė komunikosh me kėdo dhe nga kudo, mund tė lexosh, mund tė kulturohesh (ose tė ēkulturohesh nėse je pa mend), mund tė informohesh, mund tė blesh e tė shesėsh mallra e shėrbime, mund tė paguash faturat e shtėpisė e tė biznesit, tė paguash e tė paguhesh, mund tė botosh, tė dėgjosh muzikė,tė shohėsh koncerte e filma, mund tė bėsh shkollė e trajnime profesionale me korrespondencė, e tė tjera e tė tjera;.. e pa fund gjėra tė pėrditėshme nga jeta e ēdokujt prej nesh.
Zhvillimi mė i madh nė kėtė botė tė re tė teknologjisė sė informacionit (IT) ėshtė bėrė qė nga fundi i viteve 1980-tė e nė vijim. Ashtu siē i duhej njeriut, njė plug qė e tėrhiqte me qe, kuaj apo traktor, pėr tė lėruar tokėn, dhe mė pas njė laps e mjete tė sofistikuara pėr tė shkruar, ashtu edhe pėr internetin duhet tė kesh njė kompjuter dhe njė lidhje, qė tė hysh nė botėn e madhe tė cyberspace (kibernetikės). Nuk mund tė mendohet pėrparimi i sotėm nė botė, i palidhur me botėn e kompjuterit e tė IT-sė.