Duhani
ka vrarė 100 milionė persona nė mbarė botėn gjatė shekullit tė 20-tė
dhe mund tė vrasė edhe njė miliardė gjatė shekullit 21.
E gjithė kjo mund tė ndodh nėse
qeveria dhe shoqėria civile nuk ndėrmarrin masa urgjente pėr kufizimin
e pėrdorimit tė tij, thekson Organizata Botėrore e Shėndetėsisė (OBSH)
nė "Raportin pėr epideminė botėrore tė duhanit - 2008".
Raporti, qė bazohet nė hulumtime tė realizuara nė 179 vende nė botė, u
prezantua mbrėmė nė Nju-Jork nga ana e drejtoreshės sė pėrgjithshme tė
OBSH-sė Margaret Ēan dhe nga prefekti i Nju-Jorkut Majkėll Blumberg.
Nė raport theksohet se qeveritė nė botė marrin 200 miliardė dollarė nga
akciza pėr prodhimin e duhanit, por shpenzojnė mė pak se njė tė pestėn
e kėtyre mjeteve financiare pėr kontrollin e pėrdorimit tė prodhimeve
tė duhanit.
OBSH-ja nė raport u propozon autoriteteve qė tė ndėrmarrin gjashtė masa
pėr kontrollė - rritje tė ēmimeve dhe tė shkallėve tatimore tė
prodhimeve tė duhanit, ndalim pėr reklamimin e tyre, mbrojtje tė
joduhanpirėsve nga pirja pasive, masa pėr ndihmė tė pirėsve tė duhanit,
studim tė tendencave nė pėrdorimin e prodhimeve tė duhanit me qėllim qė
tė realizohet pas luftės efikase kundėr "epidemisė sė duhanit".
Sipas OBSH-sė "epidemia e duhanit" nė vit vret rreth 5,4 milionė njerėz
nga kanceri nė mushkėri, nga sėmundjet kardiovaskulare dhe sėmundje tė
tjera, me ē'rast paralajmėrohet se nėse nuk ndėrmerren masa urgjente ky
numėr do tė rritet nė tetė milionė njerėz nė vit.