Ky ligj paraqet bazėn pėr rregullimin e nxitjės sė investimeve vendore dhe investimeve direkte tė jashtėme, tė cilat do tė mundėsonin nxitjen e shpejtuar tė zhvillimit ekonomik, punėsimin, rritjen e aftėsis konkuruese tė ndėrmarrjeve, mundėsin e lehtėsimit tė pjesėmarrjės nė burimet ndėrkombėtare financiare dhe nė rritjen e eksportit. Ndėr tė tjera ky ligj do tė mundėsonte fillimin e ardhjės tė filialeve tė kompanive transnacinale, qė me pasurit e tyre tė fuqishme siq janė kapitali, teknologjia, shkollimi dhe rikualifikimi i fuqisė punėtore, standardet pėr mbrojtjen e ambientit, me njė fjalė ato pėr njė afatė tė gjatė mund ti kontribojnė zhvillimit tė ri tė qėndrueshėm ekonomik tė Kosovės.
Siq po tregojnė pėrvojat ekonomis botėrore, kapaciteti i qeverive nė qeverisjen me ekonomi dhe me arritjen e qėllimeve ekonomike nacionale nga politika fiskale gjerė te mbrojtja e ambientit, janė tė formuara me forcėn e korporateve tranonacionale.
Pėr tė gjitha kėto trende pozitive qė mund tė ndodhin, shpeshėherė nga kolluaret e caktuara krijohet njė lloj skepticizmi apo mė mirė me thėnė konzervatizėm ekonomik, se jemi nė rrezikė qė Kosova tju shitet thuajve mandej ėshtė prezente frika qė arsyetohet, se a thua:
a do tė jenė strategjit e kompanive tė huaja dhe operacionet e tyre nė harmoni me qėllimet dhe politikėn nacionale tė vendit?
a do ta sjellin korporatat transnacionale kapitalin nga jasht, duke mos i thithur nė kėtė rast burimet e mangta vendore?
a do tė jenė teknologjit e transferit nė harmoni me mundėsit dhe kushtet lokale?
a do tė tregojn kompanit e huaja fleksibilitet pėr participin lokal nė pronėsi dhe kontroll?
a do tė kontirbojnė nė zhvillimin e resurėseve njerėzore dhe nė investime nė infrastrukturėn pėrkatėse?
a do ta shpejtojn kapacitetin eksportues tė vendit?
Me njė fjalė a do tė sillen si qytetarė tė mirė tė koporatės?
Pėrgjegjėjet nė kėto ēėshtje mund tė jenė pozitive dhe negative, kjo ėshtė shumė pak e rėndėsishme. E rėndėsishme pėr ekonomin e Kosovės (e cila pėr momentin ėshtė e varfur e vogėl e deindustrializuar, dhe tani pėr tani e pa adres) ėshtė qė tė gjitha kėto tė rregullohen me ligj.
Qėllimi i ligjit
Me kėtė praojektligj sigurohen dhe mbrohen investimet vendore dhe tė huajat dhe praktikisht intensiofikohen mundėsit e partneritetit ndėrmjet Qeveris sė Kosovės dhe investuesėve potencial vendor dhe tė huajėve. Masat nxitėse pėr favorizim ose lehtėsimi tatimor dhe doganor, do tė sigurojn qė nė veprimtarit ekonomike tė arrihet qėllimi kryesorė: inkuadrimi i ekonomis kosovare nė rrjedhat e kėmbimit ndėrkombėtar. Me kėtė do tė arrihet qė ekonomia e Kosovės tė bėhet ekonomi e vogėl e hapur, qė do tė jetė nėn ndikimin e proceseve zhvillimore tė ekonomis globale, me kėtė do tė intesifikoheshin transicioni, transformimi dhe ristrukturimi, do tė fillonin reformat shoqėrore-ekonomike dhe tėrė kjo do tė mundėsonte integrimin mė tė shpejt tė ekonomis kosovare nė UE-nė, gjithėher duke u mbėshtetur nė standardet e strategjis integruese evropiane.
Pėrmbajtja e Projektligjit
Projektligji i ka pesė kapituj:
Nė kapitullin e parė pėrcaktohen dispozitat e pėrgjithėshme tė sistemit tė masave nxitėse pėrmes tė cilave arrihen kėto qėllime:
krijohet siguria ekologjike e veprimtarive ekonomike;
vendosja e paisjeve tė reja dhe e teknologjisė bashkėkohore;
zbatimi i porceseve tė reja tė prodhimit dhe tė prodhimeve tė reja
punėsimi mė i madh dhe riedukimi i tė punėsuarėve;
modernizimi dhe ngritja e afarizmit;
zhvillimi i prodhimit nė shkallė mė tė lartė tė pėrpunimit;
rritja e eksportit;
rritja e aktivitetit ekonomik nė rajonet e Kosovės, nė tė cilat rritja ekonomike dhe e punėsimit kanė mbetur nėn mesatarėn e vendit;
kursimi i energjis;
forcimi i veprimtarive informatike;
bashkėpunimi me institucionet financiare ndėrkombėtare;
pėrshtatja e ekonomisė sė Kosovės ndaj standardeve evropiane;
Kapitulli i dytė, pėrmban masat nxitėse pėr favorizim tatimor dhe doganor, qė mundėsojn rritjen e investimeve, hapjen e vendeve tė reja tė punės, riedukimi profesional ose rikualfikimin e punėtorėve.
Kapitulli i tretė, pėrcakton favorizimet tatimore dhe ato doganore, me saktėsi i cakton kriteret dhe kushtet qė do tu mundėsohen investuesėve tė favorizimeve tatimore dhe doganore, me kusht qė tu pėrmbahen dispozitave ligjore sipas kėtij ligji.
Kėtu vlen tė pėrmendėt lartėsia shkallės sė lehtėsimeve tatimore e cila mundet me zgjuar diskutim se a ėshtė e lartė apo tepėr e ultė, lidhur me kėtė mendimi im ėshtė se kėto lehtėsime tatimore janė nė nivel tė konkurencės tė masave nxitėse e cila ėshtė mjatė e ashpėr nė tė gjitha ekonomit e vendeve postsocialiste, prandaj ēdo tendencė qė kėto kritere tė ndryshohen (duke thėnė se 10 vjetė ėshtė shumė qė tė vlejn favorizimet tatimore me shkallėn 7% mandej 3% dhe zero, mvarsisht nga shuma e kapitalit tė investuar dhe numrit tė tė punėsuarve. Prandaj, ēdo ndryshim i kėtyre kritereve ekonomin e varfur tė Kosovės do ta bėnte jo konkuruese nė krahasim me ekonomit e rajonit. Duke u bazuar nė kėtė unė besoj se do tė pėrkrahen kėto kritere konkrete tė favorizimeve tatimore pėr investuesit potencial.
Kapitulli i katėrt, pėrfshin dispozitat ndėshkimore.
Kapitulli i pestė, pėrfshin dispozitat kalimtare dhe tė fundit.
Kapaciteti pėr hartimin e Projektligjit.
Nė procesin e hartimit tė kėtij projektligji jamė konsultuar me ekspert vendorė dhe ndėrkombėtar njohės tė mirė tė kėsaj ēėshtje, si dhe e kam shqyrtuar edhe literaturėn pėrkatėse. Njiherit kan analizuar edhe ligje pėrkatėse tė disa vendeve nė transicion (qė kryesisht janė tė ngjajshme) qė duke e jetėsuar nė praktikė kėtė ligj kanė arritur ta kalojn me sukses fazėn e transicionit shoqėror ekonomik, duke siguruar investime direkte tė huaja, qė u kanė mundėsuar atyre zhvillim tė qėndrueshėm ekonomik dhe zvogėlimin e papunėsisė.
Zonja dhe zotrinj deputet, Projektligji pėr nxitjen e investimeve ėshtė mė se i domosdoshėm pėr ekonomin e Kosovės e cila po pėrjeton krizėn mė tė thellė tė mundėshme ekonomike, mungesėn drastike tė akumulimit tė kapitalit vendor shkalla joreale e kamatave, janė disa indikatorė qė procesin e posa filluar tė tranzicionit dhe transformimit ekonomiko-shoqėror e kanė bėr shumė tė gjatė, tė dhimbshėm tė mundimshėm i cili po shkakton shpenzime tė larta. Prandaj e vetmja alternativė pėr ringjalljen e ekonomis sė rrėnuar dhe tė deindustrializuar tė Kosovės, janė investimet direkte tė huaja dhe vendore nė kėtė rast duke u bazuar nė kapitalin e diasporės.Vlen tė veēohet se gjerė mė tani potencialin e kapitalit tė diasporės tonė e kemi nėnēmuar gjerė nė keqėtrajtim pėr shkak tė mungesės administrativo-ligjore.Me kėtė Projektligj mundėsohet qė diaspora jonė ta kėthen besimin e humbur,dhe qė do tė filloj tė investoj kapitalin e saj nė ekonomin e Kosovės.
Jetėsimi i kėtij Ligji ėshtė e vetmja terapi qė u mundėson qytetarėve tė Kosovės tė fillojn tė dalin nga varfėria dhe joperspektiva si shkak i papunėsisė sė lartė.
Sipas kėsaj qė u tha mė lartė, kėrkoj nga komisioni pėrkatės pran Odės Ekonomike qė tė shqyrtoj mundėsit pėr projekt propozimin e Projektligjit pėr nxitjen e investimeve nė Kosovė, qė i njejti ti propozohet Qeveris apo parlamentit me qėllim tė miratimit.