Historia e arsimit nė Kosovė ndahet nė tri periudha : Periudha e parė fillon me hapjen e shkollave fillore anembanė Kosovės para dhe pas Luftės sė Dytė Botėrore. Arritjen mė tė madhe nė kėtė periudhė e paraqet themelimi i Universitetit tė Prishtinės dhe hapja e Bibliotekės Universitare tė Kosovės. Gjatė kėsaj periudhe arsimi zhvillohej nė tri gjuhė: shqipe, serbokroate dhe turke.
Periudha e dytė fillon rreth vitit 1991 dhe paraqet reagim ndaj rrėnimit tė dhunshėm tė sistemit arsimor nga ana e politikės represive serbe. Si rezultat i kėsaj, ngrihet njė sistem i pavarur arsimor, qė realizohej nė 452 shkolla tė plota fillore, 67 shkolla tė mesme, 1 universitet me 14 fakultete dhe 7 shkolla tė larta, me afro 400.000 nxėnės e studentė dhe me 21.000 punėtorė tė arsimit. Financimi i kėtij sistemi bėhej nga puna vullnetare dhe ndihmat qė i jepnin diaspora dhe popullata shqiptare, tė cilėt kėtė sistem e shihnin si hapin e parė tė pavarėsisė sė Kosovės.
Periudha e tretė, qė fillon me pėrfundimin e luftės nė vitin 1999 e kėndej, karakterizohet me reformat qė i bėhen arsimit nė tė gjitha nivelet: nga arsimi dhe edukimi parashkollor e deri nė universitet, tė cilat kishin pėr synim pėrshtatjen e arsimit nė Kosovė standardeve bashkėkohore evropiane e botėrore. Gjatė kėsaj periudhe fillon tė zhvillohet edhe sistemi privat i arsimit. Si hap i parė i kėtij sistemi merret themelimi i Departamentit tė Arsimit dhe Shkencės (DASH), qė pėrcillet me krijimin e infrastrukturės ligjore dhe profesionale, e cila duhet tė letėsojė reformimin rrėnjėsor tė arsimit (sistemi 5 + 4 + 3-4 nė arsimin e pėrgjithshėm dhe nė atė profesional dhe Marrėveshja e Bolonjės nė arsimin e lartė), si dhe me themelimin e Ministrisė sė Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė nė mars tė vitit 2002.
[redaktoni] Objektet arsimore