Gjeografia e Shqipėrisė
Pozita gjeografike
Shqipėria ndodhet nė Europėn Juglindore, nė pjesėn perėndimore tė gadishullit Ballkanik e shtrihet midis koordinatave gjeografike 39 gradė e 38' dhe 42 gradė e 39' te gjėrėsisė veriore dhe 19 gradė e 16' te gjėrėsisė lindore, ne largėsi pothuajse tė barabartė nga Ekuadori dhe Poli i Veriut.
Sipėrfaqja e pėrgjithshme ėshtė 28.748 kilometra katrore. Kryeqyteti i saj ėshtė Tirana.
Gjatėsia e pėrgjithshme e vijės kufitare ėshtė 1094 km, nga te cilat 657 km - kufi tokėsor, 316 km - kufi detar, 48 km - kufi lumor dhe 73 km - kufi liqenor.
Nė veri e verilindje ka 529 km vijė kufitare me Malin e Zi, Kosovėn dhe ish republikėn jugosllave tė Maqedonisė, ndėrsa nė jug e juglindje me Greqine njė vijė kufitare prej 271 km. Nė perėndim Shqipėria laget nga deti Adriatik e nė jug-perėndim nga deti Jon.
Shqipėria ka njė pozitė tė favorshme gjeografike, pasi gjendet nė kryqėzimin e rrugeve mė tė shkurtėra qė kalojnė nga Mesdheu perėndimor pėr nė Ballkan e Azinė e Vogėl dhe kontrollon kalimin pėrmes kanalit detar tė Otrantos. Luginat e saj mė tė gjėra janė ato tė lumenjve Drin, Shkumbin dhe Vjosė, qė lehtėsojne, njėkohėsisht, lidhjen e brendshme tė Ballkanit me detin Adriatik dhe tė Azisė sė Vogėl me viset e Mesdheut. Bregdeti i Adriatikut shtrihet nga gryka e Bunės deri nė Kepin e Gjuhėzes. Nė gjirin e Vlorės e nė drejtim tė jugut, bregdeti ėshtė i lartė, shkėmbor, ku dominon mali i Karaburunit. Gjiret kryesore tė Shqipėrise janė: gjiri i Drinit, i Lalėzit, i Durrėsit, i Karavastasė dhe i Vlorės, nė hyrje tė sė cilės gjendet ishulli i Sazanit.