Qė nė kohėt e lashta nė bregdetin shqiptar kanė funksionuar skela si nė Durres (Dyrrah), Ulqin, Tivar, Vlorė (Aulone), Apoloni, Sarandė (Onhezmi), etj. Gjatė shekujve VII-XII Durrėsi ishte skela kryesore nė perėndim tė Perandorisė Bizantine. Gjatė periudhes sė principatave arbre u ngriten skela tė vogla kryesisht nė grykat e lumenjeve nė Shirgj (Bunė), Shėngjin, Shufada (Mat), Rodon, Bashtovė (Shkumbin), Pirg (Seman), Spinaricė, zhvillimi i tė cilėve u frenua gjatė periudhės sė pushtimit osman.
Gjatė viteve 1928-1934 u ndėrtua porti detar i Durrėsit dhe pontile druri ne Sarandė, Vlorė e Shėngjin, qė u shkaterruan gjatė Luftes se Dyte Boterore. Nga viti 1945 deri ne vitin 1952, u rindertua porti i Durrėsit dhe disa kalata betoni ne Vlorė, Sarandė e Shėngjin. Gjatė bregdetit Jon janė ndėrtuar kalata e pontile nė gjirin e Spilesė nė Himarė dhe nė Sasaj (Lukovė) qė shėrbenin kryesisht pėr transport agrumesh. Porti kryesor i vendit ėshtė ai i Durrėsit, ku funksionon edhe kantieri i riparimit tė anijeve.