Kosova ėshtė ndare nė dy rrafshe me pėrmasa tė barabarta (zona e Vardarit nė lindje dhe zona e Drinit nė perėndim) nga njė vijė me prirje Veri-Veriperėndim dhe Jug-Juglindje, midis brezit gjeologjik Serbisė Maqedonisė nė Kosovė dhe brezit gjeologjik Dinarik i Shqipėrisė. Zona e shkarjes transformuese Mesozoike e ashtuquajtura lineamenti (tėrthorja) Shkodėr Pejė, ndan Drinin dhe Korabin ne dy zona: Zona e Vardarit ėshtė e rėndėsishme nga pikėpamja ekonomike pasi ka nė gjininė e vet vendburimet e plumb zink argjendit tė Trepēės. Depozitimet qė e pėrbejnė ketė zone varrojnė nga karbonatet -skarnet si shkėmbinj amė, mbushjet karstike dhe depozitimet damarore. Platformat mesozoike gėlqerore kanė qene tė zaptuara nga shumė gjenerata shkarjesh te orientuara ne drejtime te ndryshme. Gėlqerorėt janė shkėmbinj reaktive tė aftė tė thithin solucionet e nxehta tė pasura me minerale dhe metalet shkėputėn nga solucionet nė kėtė horizont te favorshėm. Zona e Vardarit mund tė kėtė origjinėn nė Paleozoik tė hershėm, si pjese e Palaeo - Tethys qė ndan Gondwanaland nė jug dhe nga Eurasia nė veri, ose ne Triasik, i ngjashėm me pellgun oqeanik tė detit tė Kuq tė sotėm. Mbyllja e fundit te oqeanit te Vardarit ėshtė e paqartė dhe mund tė ketė ndodhur nė Kretak ose Tercier tė hershem. Formacioni i ofioliteve me rrugėn e mbylljes dhe hapjes sė oqeanit ėshtė e rėndėsishme nė atė qė ne njėsite ultra-bazike pėrmbajnė krom dhe kėto shkėmbinj tė serpentinizuar shkatėrrohen nga alterimi tropokal subtropikal qė me kohė prodhojnė akumulimet e boksiteve dhe te nikelit lateritik. Vendburimet e boksiteve nėe Kosovėn qendrore perėndimore janė tė vendosur nė gėlqeror karstik dhe pėrfaqėsojnė mbetjet e kėtyre ultra-bazikeve tė alternuar.