Natėn me len pagjume,
pėr ty unė mendoj,
dita me shkon huq,
sa herė ty te kujtoj,
pse te pash unė ty moj,
nga mendja sme hiqesh,
pėr ty me qan zemra,
shpriti pe me digjet.
Pse ti nuk kalon rrugės si pėrpara,
qe ta shoh fytyren dhe floket e bardha,
e te buzeqesh njėherė ne sytė e tua,
sytė e mi te thonė unė ty te du.
Se unė tjetėr nuk do tė du,
ti je veē pėr mu,
dua te kem unė ty pranė me te dashuru.
Ne sy po ta them,
te kam loqk o shpirti jem,
hajde ti me mu,
kam njė zemėr me te dhuru,
jetėn do ta fal te me huash veē njė fjale,
mos i thuaj jo kėtij djali qe te do.