Ēudi sa tė lumtur ishim,
sikur kishim kapur retė,
s'pushonim sė foluri kur u njoftuam unė e ti
nė internet!
Ku i gjenim vallė tėrė ato fjalė,
atė dialog qė fund s'kish...
Natėn s'na zinte gjumi
duke pritur ditėn tė vinte
sėrish...
Sa netė pa gjumė ia falum njėri-tjetrit,
unė ty e ti mua,
sa puthje e epshe i shkėmbyem nė telefon
e sa fjalė " Tė Dua, Tė Dua "...
Edhe pse ne ishim larg, por dashuria na bashkonte,
ajo edhe mė shumė ndaj njėri-tjetrit na afronte...
S' ishim parė kurrė,
Por kjo ē'ka rėndėsi?
Kur ty tė dukej se je unė
e mua mė dukej
se jam ti!
Eh, sėfundi kuptuam
se s'ishim vetėm shpirtėra...
por erdhi ai moment
ngopje apo urie?!
(qe moment gjenie)
kur unė doja tė vija tek ti,
apo ndoshta
doje tė vije ti tek unė...
Dhe erdhem...
e bashkė me ne erdhi edhe
zgjimi
i dashur,
ekrani duhej tė kishte pasqyrė
qė t'na ruante nga
zhgėnjimi!!!