IIshte martuar njė djalė, por me nusen flinte
sikur me motrėn. Priti sa priti mos po ndryshon
diēka nė tė mirė, por asgjė. Iu kishte mbushur
mendja se ndonjė plakė i kishte bėrė magji.
Mė nė fund vendosi tė shkojė te njė
hoxhė i fortė e tė shkruaj hajmali. Duke
pritur, aty nė njė kopsht tė hoxhės, njerėzit
bisedonin pėr hallet e tyre, kurse djali ēileguri
gojėn, vetėm i dėgjonte.
Kur i erdhi radha kėtij djalit, edhe pse u
ngushtua shumė, po i thotė hoxhės:
-Hoxhe efendi, jam nė hall tė madh. Jam
martuar tash sa ditė, por asgjė hiē, thash
mos mundesh ti tė mė bėsh njė hall.
-Jo bre djalė, kur s`mundesh ti kaq i ri,
unė nuk mundem edhe mė hiē.